- išmanginis
- ìšmanginis, -ė adj., smob. (1) 1. K, J, Š nesantuokinis (vaikas), pavainikis: Juk Glosterio sūnus, nors išmanginis, kur kas jautresnis buvo savo tėvui rš. Bet jei este be korojimo, kuris visiems teko, tada este išmanginiais, ne vaikais BBPvŽ12,8. 2. prk. įtartinas, svetimas: Niekam dar nėra pasisekę pirštu prikišamai išrodyti esant jį (žodį „kūdikis“) „pavainikiu“, arba „išmanginiu“ K.Būg.
Dictionary of the Lithuanian Language.